Aleksandras Stulginskis ir jo epocha

Aleksandras Stulginskis – Krikščionių demokratų partijos lyderis, vienas svarbiausių tautinės Lietuvos valstybės atkūrėjų, Steigiamojo Seimo pirmininkas, pirmasis konstitucinis šalies vadovas parlamentarizmo laikotarpiu 1920–1926 metais. Jo gyvenamuoju laikotarpiu vyko didžiausios permainos pasaulyje, jis išgyveno du pasaulinius karus, Lietuvos vidaus pasikeitimus nuo parlamentinės demokratijos iki autoritarinio Antano Smetonos valdymo pabaigos. Jam, vieninteliam iš trijų prezidentų pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu nepasitraukusiam iš Lietuvos, teko patirti visas lietuvių tautą ištikusias negandas – sovietų tremtį, lagerius, prievartą ir pažeminimą. Stebuklingai išgyvenęs Gulago lageriuose, Vladimiro kalėjime jis sugrįžo į Tėvynę. Aleksandras Stulginskis visą savo gyvenimą liko ištikimas nepriklausomos Lietuvos idealams, už kuriuos jis kovojo nuo jaunystės dienų.

 

Šiame veikale apie Aleksandrą Stulginskį daugiau dėmesio skirta jo epochai, laikui ir veiklos sąlygoms. Ano meto dokumentai, laiškai, posėdžių protokolai, spauda aiškiai rodo, kokiomis komplikuotomis sąlygomis, su kokias menkais materialiniais ir žmogiškaisiais resursais, kokiomis nepalankiomis tarptautinėmis aplinkybėmis plėtojosi lietuvybės idėja, kaip nelengvai buvo atkurta tautinė Lietuvos valstybė, kaip sunkiai buvo įvykdytos pribrendusios reformos, kaip vingiuotai rutuliojosi demokratija Lietuvoje, ir kokias skausmingas kančias teko patirti mūsų politikams ir žmonėms, kai svetimieji okupavo Lietuvą. 

Atkakliai dirbusio ir kovojusio dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės politiko Aleksandro Stulginskio asmenybė šioje knygoje sušvis naujomis spalvomis ir tikrai sukels didelę pagarbą žmogui, tuos sunkumus nugalėjusiam. Jo kartos žmonės Lietuvos labui atlaikė visas negandas, nelaimes ir paliko mums Lietuvos valstybės idealą gyvą ir jau nemarų kūrinį. Kaip ir pačią Lietuvos valstybę, už kurios laisvę ir nepriklausomybę kovojo nepriklausomybės idealais besivadovaujančios kartos, taip pat ir savanoriai – laisvės kovotojai su ginklu rankoje ėję į tikrą žūtį. Ir dėl to nebereikėjo žadėti žemės ar privilegijų. O tame ir glūdi istorinė Aleksandro Stulginskio gyvenimo ir veiklos svarba ir reikšmė.